vieniuolekinis

vieniuolekìnis, -ė adj. (2), vieniúolekinis (1) KlbXIV59 žr. vienuolikinis: 1. Vieniuolekìnės mergelkos dykos kaip karvės DūnŽ. Vieniuolekìnės, dvylikinės pačios tos durnikės, švypso, kvaka Krš. 2. Rdn Su vieniuolekinè išlėkė į miestą Krš. Ar išejo vieniúolekinė mašina? Trk. 3. kuris lankomas vienuolika metų: Vaiguva nedidelis miesčiukas, yra bažnytikė, vieniuolekìnė mokykla Krž. Tuo vakaru vien neišmoksi vieniúolekinę Lnk. 4. Šts kuris yra vienuolikos litrų talpos.